T. Mertonas. Apie naujienas

Nuolat būti įvykių sūkuryje, skelbti, reikšti nuomonę, dalyvauti didžiuosiuose įvykiuose? Taip, trokštame to. Galbūt viliamės, jog ką nors sužinoję jau tikrai imsime gyventi kitaip? Trokštame, nes manome, kad savo jėgomis pasieksime Dangų. Mes pripratome gyventi sumaištyje. Pripratome būti nuolatiniame sraute naujienų, kurios iš viso vargiai tokios yra arba šalia (tarsi žvelgdami pro stiklą) žinios, kurios…

T. Mertonas. Apie silpnumą ir stiprybę

„Užmiršk, kas buvo, negyvenk praeitimi“ – taip sako. Tik kaip užmirši, jei pats (vėl naujas) prisiminimas kaip oras. Jei pažintas silpnumas, neturtas – tokia ta dabartis.  Gal net sakytum taip: praeitis kuria ateitį, o ateitimi gyveni lygiai taip, kaip prisimindamas sudabartini praeitį. Todėl užrašai, į nuodėmių pasiglemžtuose tinkluose žvejoji dorybę – auksinę žuvelę. Tabūnie nors…

T. Mertonas. Apie gyvenimą ir mirtį

„Pasitikiu“ arba gal net dažiau „pasitikėki  manimi“ – gyvenimo tylą užpildančios frazės. Taip dažnai girdimos, veikiau triukšmą primenančios. Tokį – be turinio, be suvokimo, kodėl ir kam. O svarbiausia – kaip? Vienuolis T. Mertonas savimi liudijo suvienytą, integralų gyvenimą. Jis ir rašė apie gyvenimą, kuris visas yra dvasinis. Neskirstant veiklų ir pastangų, tik būnant. Ne…

T. Mertonas. Apie kančią ir atgailą

Kokia Dievo valia mums? Šventėjimas, tarnaujanti meilė, gyvenimas Tiesoje, Dievo valioje, triasmenio Dievo bendrystėje, Dievo tikrovėje? Taip ir taip. Atrodo, kiekvienas šių atsakymų galėtų sukelti susižavėjimo atodūsį. „Mes turime kentėti“ – kaip reaguoti į tokius žodžius? Kančia apmarina netvarkingų malonumų atbukintus pojūčius, taip pat jausmus, vaizduotę, nuomonę, valią etc., juos apvalo ir praturtina. Tačiau ne…

T. Mertonas. Apie klaidas ir Dievą, kuris pirmas

Prarasti gyvybę tam, kad ją išgelbėtum, prarasti Dievą, idant Jis tave atrastų. Ar vis dar nori tapti tuo, kuo ir tikėtasi? Krikšte išgyventa mirtis, silpnumas, klaidos, nesėkmės budina dabarčiai, atgręžia į praeitį, į ateitį kreipia žingsnius – pirmyn. T. Mertonas kartą rašė, jog „žmogus, kuris smarkiai suklysta, yra didesnis už tą, kuriam prastai pasiseka“ (Nė…

T. Mertonas. Apie tylą ir meilę

Tyloje kuria Žodis – nes pradžioje buvęs, nes pas Dievą, nes Dievas.  Dievo. Tyloje esame įsišakniję. Ir ji ne mirtis, kurios bijome, ant kurios, pasidavę nevilties iliuzijai, šaukiame. Ji – gyvenimas. Nors dažnai rodosi atvirkščiai – taip trokštame gyventi, kad užuot susitvardę, kalbame, ginčijamės, kuriame triukšmą. Nes triukšmas mums – gyvybė, o tyla tuomet –…